Apie bendrovę Istorija Šiaulių elektrifikavimo pradžia

Šiaulių elektrifikavimo pradžia

2008.12.02

Ch.Frenkelio fabriko elektrinė

Dar 1900 metais Ch.Frenkelio odų fabrike buvo įrengta 50 kW galios dinamomašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti ir suko du 16 ir12 AJ variklius. 1902 m teritorijos ir patalpų apšvietimui naudota 2 Voltos lanko ir apie 300 kaitrinių elektros lempučių. 1902 m. grafo V.Zubovo alaus daryklos, garo malūno ir ketaus liejyklos poreikiams Gubernijoje buvo sumontuota nedidelės galios elektros stotis, kurios gaminama energija buvo naudojama ne tik apšvietimui, bet ir gamyboje. Apšvietimui buvo panaudota 110 kaitrinių 16 žvakių lempų, todėl vakarais šis rajonas gražiai atrodydavo.

1908 m. elektrinis apšvietimas buvo įrengtas brolių Nurokų odos apdirbimo fabrike. Jame buvo pastatyta šiluminė elektrinė su “Schuckert&Co” garo katilu, garo mašina ir nuolatinės srovės generatoriumi. 1911 S.Šamuilovo kino teatre “Fantazija” (Didžiosios ir Policijos, dabartinės Vilniaus ir Vasario 16-osios g. kampe) buvo įrengtas 25 AJ nafta varomas variklis ir 5 kW, 130A, 110V nuolatinės srovės generatorius, tiekęs srovę ne tik šiam, bet ir Liaudies namų kino teatrui bei aplinkinių gatvių apšvietimui.
Šiaulių centrinės elektrinės statyba buvo susirūpinta, kai 1911 m. sausio 15 d Petrapilio elektrinių statybos inžinierių draugijos vadovas inž. V.Dmitrijevas miesto dūmai pasisiūlė už 51 900 rb. pastatyti elektros stotį greta skerdyklos dabartinėje Žalgirio gatvėje. Gyventojams kilovatvalandė turėjo kainuoti apie 35 kapeikas, vartojantiems daugiau – 15 kap. Pagal miesto dūmos sudarytą sutartį koncesija V.Dmitrijevui turėjo būti suteikta 12 metų, po to elektrinę turėjo išpirkti Šiaulių elektros vartotojų draugija.
Tačiau šios sutarties nepatvirtino Kauno gubernijos valdyba. Jos 1912 m. birželio 27 d. nutarime pripažįstama, kad “Šiauliai tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal pramonės ir prekybos apimtį yra stambiausias iš gubernijos apskričių miestų, todėl elektros energijos pareikalavimas bus didelis ir jis augs. Tačiau, kaip rodo praktika, elektrinės duoda didžiausią pelną, todėl pageidautina, kad tas pelnas atitektų miestui. Sutartyje numatytas tarifas yra aukštas ir viršija kituose miestuose galiojančius tarifus. Šiaulių miesto valdyba finansiškai yra pajėgi ir savo lėšomis pasistatyti elektrinę bei įsirengti elektrinį gatvių apšvietimą, todėl sutartis su V.Dmitrijevu yra nuostolinga miesto gyventojų interesams.”

Miesto dūma (taryba) pabandė gubernijos sprendimą apskųsti Vidaus reikalų ministerijai, tačiau ir ten buvo patarta elektrinę statyti ūkio būdu. Nepadėjo ir vaikščiojimai po kitas instancijas, nors miesto galva Julijonas Šalkauskis ir bandė įrodyti, kad miesto biudžetas nėra pajėgus finansuoti tokios statybos. Netrukus prasidėjęs karas padėjo paskutinį tašką šiai idėjai.

Panašus likimas ištiko ir Panevėžio dūmos norą turėti savo elektrinę. Tiesa, panevėžiečiai rankų nenuleido ir ėmėsi elektrinę statyti ūkio būdu. . Panevėžio elektrinę projektavo vietinis inžinierius Dūda. Panevėžys buvo paėmęs 125 tūkst. rb. paskolą iš miesto ir zemstvos kredito kasos ir netgi užpirkęs įrengimus, tačiau prasidėjus karui, jie dingo pasienyje. Statyba buvo atnaujinta tik po karo, pirmieji du 180 AJ dujiniai agregatai pradėjo veikti 1923.10.07.

1913 m. 2,75 kW galios 5 AJ naftiniu varikliu varoma 115 V elektros stotis buvo pastatyta F.Karpio dvare prie Šiaulių. Dvaro rūmuose degė 88 dvidešimt penkių žvakių kaitrinės elektros lemputės. 1918 m. generatorius buvo įrengtas Šiaulių geležinkelio depe, jį suko ant trinkų pakeltas garvežys. Jo gaminama elektra buvo naudojama geležinkelio stoties ir aplinkinių gatvių apšvietimui.

1918 m. lapkričio 26 d. išrinkta Šiaulių savivaldybės taryba, vadovaujama advokato Kazimiero Venclauskio, netrukus pradėjo tartis su miesto milijonieriumi Jokūbu Frenkeliu dėl elektros tiekimo miesto apšvietimui. 1919 m. J.Frenkelio paveldėtame odų fabrike buvo pastatytas 60 kW galios 110 V nuolatinės srovės generatorius, kurį su “Gerlich” firmos garo mašina jungė virvinė pavara. Garą tiekė “Lancashear” firmos garo katilas. Nors tais laikais nuolatinės elektros srovės nebuvo įmanoma perduoti didesniais, negu 1-2 km atstumais, tais pačiais 1919 m mieste jau švietė 35 Lux firmos elektros lempos.

1921 m. J.Frenkelio fabriko elektrinė buvo išplėsta. Joje pastatytas dar vienas “Lancashear” tipo garo katilas ir vokiška dviejų cilindrų garo mašina “Gerlich” su 150 kW galios nuolatinės srovės generatoriumi. Nors stotis buvo statoma įmonės reikmėms, netrukus jos gaminama energija panaudota ir savivaldybės įstaigų, gatvių apšvietimui, kitose pramonės įmonėse. Elektrą iš šios stoties gavo ir Liaudies namuose (dabar savivaldybės pastatas). įrengtas kino teatras. Geležinkelio stoties rajono gatves apšvietė elektra, gaunama iš geležinkeliečių įrengto generatoriaus, kurį suko ant trinkų pakeltas garvežys.

« Atgal