Apie bendrovę Istorija Nepriklausomybę atkūrus

Nepriklausomybę atkūrus

2008.12.02

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir įsteigus Energetikos ministeriją, Šiaulių šilumos tinklai tapo Lietuvos valstybinės energetikos sistemos “Lietuvos energija” filialu. 1990 m. kovo 14 d. įvykusiuose įmonės kolektyvo rinkimuose įmonės direktoriumi buvo išrinktas Vytautas Milašius. Pasikeitė ir kiti įmonės vadovai. Tačiau naujai vadovybei netrukus teko ištverti labai sunkius išbandymus.

 

 
 Nepatenkinta Lietuvos nepriklausomybės siekiu, tuometinė SSSR vadovybė pradėjo ekonominę blokadą. Neritmingai pradėjo dirbti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, todėl sutriko mazuto tiekimas. O jo 1990 m. buvo sukūrenta 83 478 t, 1991 m. 91 834 t., gamtinių dujų atitinkamai 110 ir119 mln. kub.m. Tais metais į tinklus buvo pateikta atitinkamai 2990 ir 3360 GWh šilumos energijos, iš jų garu 1990 m. 1416, o 1991 m. – 1652 GWh. Tačiau jau 1993 m. į tinklus buvo pateikta tik 855 GWh šilumos, iš jų garu 47 GWh, mazuto buvo sunaudota tik 45 138 t, dujų 52 mln. kub. m.
 
 Dar vieną smūgį įmonei sudavė rinkos ekonomikos džiunglėse pasimetusių didžiųjų gamyklų bankrotai. Vien per 1993 m. vartotojų instaliuota galia sumažėjo nuo 1365,1 iki 661,4 MW, o maksimalus įrenginių apkrovimas – nuo 748,3 iki 219,3 MW. Todėl techniniai nuostoliai išaugo nuo 4,18% 1991 m. iki 15,9 % 1994 m. ir net 25,75 % 1998 m.
 
 Brangstant kurui, per 1994-1998 m vidutinis šilumos tarifas išaugo nuo 33,36 iki 126,5 Lt/MWh, o tai dar labiau sumažino vartojimą. Nuo 1996 m. pradėjo didėti gyventojų ir įmonių skolos už pateiktą šilumą. Ypač juos padidino pradėtos skaičiuoti kompensacijos socialiai remtiniems asmenims, nes savivaldybė iš valstybės negaudavo tiek lėšų, kiek buvo priskaičiuojama kompensacijų. Nuostolingos įmonei buvo ir miesto tarybos nustatytos maksimalios mokėjimo už buto šildymą normos.
 
 Galingi šilumos gamybos įrenginiai pasidarė nebeekonomiški. 1992 m paleidus Šiaurinę katilinę, šilumos šaltinių galia įmonėje pasiekė 1030,2 MW, nors žlugus daugeliui energijai imlių gamybos sričių miesto poreikiams pakako apie 30 proc. katilinių pajėgumo. Šilumos gamyba 2000 m palyginus su 1991 m. sumažėjo 8 kartus. Gyventojų suvartojamos šilumos dalis išaugo nuo 26 iki 77%. Nebeliko naudingiausios įmonei garo gamybos poreikio. Vien per 1992 metus garo vartojimas sumažėjo 25 kartus. O rekonstruoti turimus įrenginius trūko lėšų. Siekdama sumažinti šilumos nuostolius, “Šiaulių energija” pirmoji šalyje pradėjo kvartalinių boilerinių naikinimo ir šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose programą. Šiauliuose, skirtingai negu kituose miestuose, tai buvo atliekama įmonės lėšomis, nerenkant iš gyventojų jokių papildomų mokesčių.
 
 1994.08.15 buvo atiduota eksploatuoti nauja šilumos trasa nuo Pietinės katilinės iki turgaus, kuriai pirmą kartą buvo panaudoti gamykloje izoliuoti ABB firmos vamzdžiai. Nauja technologija leido atsisakyti gelžbetonio lovių, drenažo sistemos ir įprastų kompensatorių, o tai atpigino trasos montavimą ir prailgino jos amžių.

 
 1994 metais, tapusi Specialios paskirties akcine bendrove, “Šiaulių energija” į savo balansą perėmė aplinkinių rajonų – Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Raseinių, Šiaulių rajono ir Telšių šilumos tinklus bei katilines. Daugelis jų buvo labai nugyventos, kai kurios naudojo labai brangų dyzelinį ir krosnių kurą, kitose dar buvo deginama akmens anglis, durpės, pjuvenos, nuodinga skalūnų alyva.
 
 1997 metais SPAB “Šiaulių energija” buvo atskirta nuo AB “Lietuvos energija” ir perduota Šiaulių miesto savivaldybės žinion.. Per kitus dvejus metus nuo įmonės atskirti rajonai, liko tik Šiaulių ir Kuršėnų miestų bei Šiaulių rajono šilumos tinklai. Miesto ir rajono savivaldybės liko pagrindinėmis įmonės akcininkėmis. 2002 m.liepos 26 d. buvo panaikintas specialiosios paskirties įmonės statusas.
 
 Į Lietuvos rinką pradėjus veržtis užsienio kompanijoms ir Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pradėta galvoti apie įmonės pardavimą arba nuomą. Norinčių netrūko. Ir tik toliaregiškesnių politikų bei įmonės specialistų iniciatyva šių planų buvo atsisakyta. 2000 m buvo parengtas SPAB “Šiaulių energija” modernizavimo investicinis projektas. Jį 2001 01 25 patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir buvo pradėta ieškoti lėšų projekto įgyvendinimui. Tačiau bankai, netikėdami įmonės galimybėmis grąžinti paskolą, nepasiūlė labai palankių finansavimo sąlygų. Pagal patį palankiausią, NORD/LB pasiūlymą paskola būtų kainavusi LIBOR plius 3% metinių palūkanų, plius 0,15% administravimo mokestis, plius 0,5% palūkanų nuo nepanaudotos sumos ir dar 11 sunkiai įvykdomų papildomų sąlygų. Todėl buvo nuspręsta daugiausia pasikliauti savo jėgomis.
 
 Tik pradėtas vykdyti “Šiaulių energijos” šilumos gamybos modernizavimo investicinis projektas jau po metų davė efektą. 2001-2003 metais buvo investuota apie 10 mln. Lt, o metinis investicijų atsipirkimas 2003 m. pabaigoje buvo 2,3 mln. Lt. Per 2000-2003 metus 1 MWh savikaina sumažėjo nuo 140 iki 108 Lt, o tai leido sumažinti ir šilumos tarifus. Šilumos kainą sumažino ir Vyriausybės įvestas dujų kainų reguliavimas. Didiesiems vartotojams buvo nustatyta 304 Lt už 1000 kub.m. kaina. 2003 m. gegužės mėnesį dėl sumažėjusios dolerio vertės dar atpigus dujoms, vietoje 124 Lt/MWh buvo nustatytas 122 Lt/MWh šilumos tarifas ir dar pasiliktas rezervas galimam dujų pabrangimui. Deja, valstybinis kainų reguliavimas truko tik iki AB “Lietuvos dujos” privatizavimo.
 
 2001 m pabaigoje įvyko pasikeitimai įmonės vadovybėje. Generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Česlovas Kasputis, technikos direktoriumi Virgilijus Pavlavičius, komercijos direktoriumi Gintautas Šablinskas, finansų ir ekonomikos direktore Nijolė Milašienė. Šiai komandai ir teko pačios didžiausios įmonės istorijoje rekonstrukcijos darbai bei įmonės pertvarkymas darbui rinkos sąlygomis.

 
 Vykdant investicinį projektą, buvo pastatytos naujos arba rekonstruojamos Zoknių, Ginkūnų, Kairių, Kužių ir kitos katilinės. Pastatytos arčiau vartotojų, jos leido dar labiau sumažinti šilumos nuostolius trasose. 2003 m. Pietinėje katilinėje pastatyti du nauji katilai, kurie dirbs tik vasarą, kai tiekti tenka tik karštą vandenį. Šiems katilams buvo pastatytas ir naujas dūmtraukis, todėl pirmą kartą po pastatymo buvo galima pradėti kapitaliai remontuoti didžiausią Šiaulių krašto kaminą.
 
 Nors įmonės energijos šaltinių galia sumažėjo nuo 1079,5 MW 1999 m iki 636,7 MW 2003 m., o vartotojų instaliuota galia nuo 590,3 iki 293,3 MW, tačiau ir šilumos nuostoliai per tą laiką sumažėjo nuo 3336 GWh iki 1445 GWh (20,6% visos pagamintos energijos), o pajamų gauta net 3,5 mln. Lt daugiau, esant tam pačiam tarifui. Nuo 2001 m pradėjo atsigauti ir didesni šilumos vartotojai, kuriems imta taikyti ir palankesnė šilumos kaina. Tai leido iki 2006 m. sausio 1 d. įmonės ir šilumos tiekimo tinklų modernizavimui skirti 31 mln. Lt.
 
 Naują impulsą energetikos plėtrai davė 2003 m. priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kuriame numatyta skatinti kogeneracinę šilumos ir elektros energijos gamybą. Energetikams vėl buvo grąžinta pastatų vidaus tinklų priežiūra. Įstatymas paskatino ir pastatų renovaciją, kad gyventojai būtų labiau suinteresuoti mažiau mokėti už šildymą. "Šiaulių energija" buvo pirmoji šalyje, savo lėšomis visuose gyvenamuosiuose namuose įrengusi modernius šilumos punktus su automatiniu, o pusė jų - su nuotoliniu šilumos reguliavimu iš centrinės dispečerinės. Deja, Šiauliuose net ir senos daugiabučių namų savininkų bendrijos neskubėjo susitvarkyti savo šildymo sistemų, apšiltinti sienų ir langų, kad šiluma gyventojams kainuotų mažiau.
 

Pradėdama devintąjį dešimtmetį įmonė grįžo prie savo ištakų – 2004 metais pastatyta 3 MW galios elektros stotis, elektros energija aprūpinanti Pietinę katilinę. Dalis elektros parduodama akcinei bendrovei LESTO. 2003–2008 metais automatizuotos ir darbui be personalo pritaikytos visos mažosios šilumą gaminančios katilinės. 2010 metais reorganizavus bendrovę, panaikintas AB „Šiaulių energija“ Kuršėnų filialas – jis tapo Kuršėnų šilumos tinklų tarnyba.

 
LITERATŪRA:
 Naujas žodis. Kaunas, 1930.01.15. Nr.1.
 Sietynas. Savivaldybės, kooperacijos, ūkio ir kultūros žurnalas. Šiauliai, 1922. Nr.1
 Energetika Lietuvoje. Vilnius, 1995.
 Šiauliai gali netekti savo elektros stoties. Įdomus mūsų momentas. 1937.08.20.
 Miesto tarybos vieningumas elektros stoties reikalą svarstant. Įdomus mūsų momentas. 1937.09.05.
 Jau stato naują Šiaulių elektros stotį. Įdomus mūsų momentas. 1938.09.25.
 Operetu staviat rabočije. Sovetskaja Litva. 1963.08.20.
 Mūsų elektrinė. A.Jurėla. Raudonoji vėliava. 1947.07.19.
 Lietuvos energetika. Lietuvos TSR Vyriausioji gamybinė energetikos ir elektrifikacijos valdyba. Redakcinė kolegija: A.Stumbras, J.Martusevičius, A.Žilinskas, L.Sidarienė. Vilnius, 1980.
 Lietuvos energetika (Iki 1940 m.) - T.1 Red.kolegija A.Žukauskas (pirmininkas), V.Dauknys, V.Grigaravičius, A.Stumbras, A.Vaitkevičius V.:Mokslas, 1982.
 Lietuvos energetika (1940 - 1990m.) T II Redakcinė kolegija: A.Stumbras (pirmininkas), J.Martusevičius, K.Juškauskas, A.Žilinskas (ats.redaktorius)-V.:Mokslas, 1992 T. 2: Lietuvos valstybinė energetikos sistema, Lietuvos energetikų mokslo ir technikos d-ja
 Lietuvos Energijos komiteto darbai Nr.Nr. 1, 2, 3, 4 1937m. 1938 m. 1939 m. 1940 m.
 Pramonės ir prekybos departamento archyvas. Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Fondas 388, apyrašas 2a, byla 48.
 Šiaulių apskrities savivaldybės archyvas. Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Fondas 862, apyrašas 1, byla 715.
 
 Rimantas Lazdynas,
 AB “Šiaulių energija” atstovas spaudai
 

« Atgal