Apie bendrovę Istorija AB "Šiaulių energija" istorija

AB "Šiaulių energija" istorija

2008.08.08

Bačiūnų elektrinė

Skirtingai nuo kitų Lietuvos energetikos įmonių, savo istorijos pradžią skaičiuojančių nuo vėlesnių datų, Bačiūnų elektrinė, pradėjusi tiekti elektros energiją 1923 m. rugpjūčio viduryje, Bačiūnų – Rėkyvos elektrinė, dvigubą pavadinimą gavusi 1941 m., pradėjus veikti naujai elektros gamybos jėgainei, Šiaulių šilumos tinklai, taip pavadinti pagrindiniu gamybos produktu tapus centralizuotai tiekiamai šilumai, “Lietuvos energijos” filialo teisėmis veikę Šiaulių šilumos tinklai, decentralizavus valdymą atskirtoji Specialios paskirties akcinė bendrovė “Šiaulių energija” ir dabartinė savivaldybės akcinė bendrovė “Šiaulių energija” – tai vis ta pati įmonė su tais pačiais, nuolat atnaujinamais įrengimais ir tinklais, tais pačiais žmonėmis, savo veiklą tęsiančiais savo mokinių, o kai kurie – ir savo vaikų bei vaikaičių darbu.

Energetika Lietuvoje
Įmonės ir Šiaulių miesto istorija neatsiejama nuo visos Lietuvos energetikos istorijos, kurios pradžia – 1892 m. kunigaikščio Bagdono Oginskio dvare Rietave įsi

Bogdanas Oginskis

žiebusi pirmoji elektros lemputė. Pirmojoje Lietuvos elektrinėje buvo įrengtas 69,5 m² kaitinamojo paviršiaus garo katilas, garo variklis ir 110 V įtampos Grammo elektros srovės generatorius. Elektrinės eksploatavimo metu ją aptarnavo du darbininkai. Pirmiausia apšvietimas buvo įrengtas dvaro rūmuose ir parke, vėliau - Rietavo bažnyčioje, dvaro ūkiniuose pastatuose ir turtingųjų miestiečių namuose. Apšvietimui naudotos pirmosios Lietuvoje kaitinamosios 16 ir 25 žvakių elektros lemputės. Mokestis buvo imamas nuo lempučių skaičiaus ir galingumo. Ši elektrinė veikė iki 1915 m.

Apie 1897 m. nedidelė elektros stotis buvo įrengta Vilniuje, M.Jelenskio name Gedimino (tada Jurgio) prospekte. 1900 m. neoficialiai nuolatinės srovės 30A, 125 V, 1354 aps./min. generatorių, kurį suko 6 AG žibalinis variklis, buvo įsirengęs pirklys G.Janovas. Panašios elektros stotys netrukus buvo pastatytos generolo Kukelio name Antakalnyje, grafo J.Tiškevičiaus dvare prie Trakų. 1902 m. 12,5 kW 110 V nuolatinės srovės generatorius buvo įrengtas Vilniaus miesto salės (dabar Filharmonija) pirmame aukšte.

1900 m. tuomet Vokietijai priklaususioje Klaipėdoje buvo pastatyta Rytų Prūsijos geležinkelių bendrovės 900 kW galios 550V nuolatinės srovės centrinė elektrinė tuometinėje Pauliaus gatvėje, turėjusi tiekti srovę būsimam tramvajui. Bet tramvajaus statyba užsitęsė, todėl elektra panaudota apšvietimui ir pramonei. 1907 ši elektrinė pagamino energijos už 121 200 rb., beveik 40% viso dabartinės Lietuvos teritorijoje pagaminto kiekio. Elektrinėje dirbo 28 darbininkai. Ji veikė iki 1930 m., kai buvo pastatyta Klaipėdos šiluminė elektrinė šiaurinėje miesto dalyje.

1898 m. Kaune pradėjo veikti ir pirmoji Lietuvoje pramoninė elektrinė brolių Tilmansų geležies apdirbimo fabrike. Nedidelį generatorių suko vienas iš trijų garo variklių. Iki 1910 m. šios elektrinės garo katilų kaitinamasis paviršius pasiekė 1630 kv. m., o fabriko instaliuota galia 4615 AG (3400 kW). Tai buvo didžiausias tokio profilio fabrikas Rusijoje ir antras Europoje.

1900 m. sausio 15 d. Kaune pradėjo veikti ir pirmoji viešoji centrinė elektrinė, pastatyta pagal miesto dūmos koncesinę sutartį 40 metų su belgu R.F.Šmatceriu. joje buvo sumontuoti 4 po 150 kv. m. kaitinamojo paviršiaus “Babkoc – Wilcox” garo katilai ir 4 po 170 AG (125 kW) viencilindrės nekondensacinės garo mašinos, kupranugario odos diržais sujungtos su 8 keturpolėmis 330A, 135V dinamomašinomis. Kaip ir kitose nuolatinės srovės elektrinėse, buvo įrengta 1000Ah talpos akumuliatorių baterija. Visos elektrinės galia siekė 350 kW. Miesto gatvių apšvietimui buvo įrengta 12 km varinio laido 110V linija su 76 ketaus ir 421 medine atrama. Gatvėms apšviesti naudotos 8A Voltos lanko nuosekliai sujungtos lempos. Elektrinė veikdavo tik rytais ir vakarais, kitu laiku elektra buvo tiekiama iš akumuliatorių baterijos. 1908 ir 1912 m., kad energija šviesai galėtų būti tiekiama ir naktį, dvi garo mašinos buvo pakeistos dyzeliniais “Nobelio” varikliais. 1913 m. Kaune jau švietė 344 kaitrinės 25 ir 50 žvakių elektros lemputės. 1914 m. ir kiti garo katilai buvo pakeisti dyzeliniais varikliais. Elektrinės galia išaugo iki 1475 AG (1085 kW).

Elektros panaudojimą Vilniaus gatvių apšvietimui paskatino besibaigianti 1863 m. sutartis su Lalanso kompanija dėl dujinio apšvietimo. Buvo paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo daug užsienio firmų. Elektrinė buvo statoma ūkio būdu, paėmus valstybės paskolą. Statybai vadovavo Vilniaus miesto inžinierius Vladas Malinauskas. 1903 m. vasario 14d. Vilniaus viešoji centrinė elektrinė buvo atidaryta. Katilinėje buvo įrengti du po 235 kv. m kaitinamo paviršiaus 10 atm. slėgio Bormano katilai, mašinų salėje dvi po 350 AG (257 kW) 125 aps./ min. horizontalios Ortveino ir Karasinskio firmos garo mašinos su 250 kW galios 440V AEG generatoriais. Katilai buvo kūrenami Donbaso anglimi. Elektrinė kainavo 680 000 rublių. Už elektrinės tiekiamą energiją buvo mokama pagal vartojimo valandas. Iki 200 valandų reikėjo mokėti 30 kapeikų už kWh, virš 400 valandų tik 15 kap., o vartojantieji virš 2000 valandų, gavo net 25 proc. nuolaidą. Elektra gamybos tikslams buvo parduodama po 10-12 kap. už kWh.

Tais pačiais metais prie Virvytės upės savo Kairiškių dvaro popieriaus dirbtuvėje inž. V.Narutavičius įrengė elektros generatorių, kurį suko vandens ratas. Tai buvo pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė. 1921 m. pirmąkart Lietuvoje (Tauragėje) buvo pradėta naudoti aukštosios (3000 V) įtampos kintamoji elektros srovė.

LITERATŪRA:
Naujas žodis. Kaunas, 1930.01.15. Nr.1.
Sietynas. Savivaldybės, kooperacijos, ūkio ir kultūros žurnalas. Šiauliai, 1922. Nr.1
Energetika Lietuvoje. Vilnius, 1995.
Šiauliai gali netekti savo elektros stoties. Įdomus mūsų momentas. 1937.08.20.
Miesto tarybos vieningumas elektros stoties reikalą svarstant. Įdomus mūsų momentas. 1937.09.05.
Jau stato naują Šiaulių elektros stotį. Įdomus mūsų momentas. 1938.09.25.
Operetu staviat rabočije. Sovetskaja Litva. 1963.08.20.
Mūsų elektrinė. A.Jurėla. Raudonoji vėliava. 1947.07.19.
Lietuvos energetika. Lietuvos TSR Vyriausioji gamybinė energetikos ir elektrifikacijos valdyba. Redakcinė kolegija: A.Stumbras, J.Martusevičius, A.Žilinskas, L.Sidarienė. Vilnius, 1980.
Lietuvos energetika (Iki 1940 m.) - T.1 Red.kolegija A.Žukauskas (pirmininkas), V.Dauknys, V.Grigaravičius, A.Stumbras, A.Vaitkevičius V.:Mokslas, 1982.
Lietuvos energetika (1940 - 1990m.) T II Redakcinė kolegija: A.Stumbras (pirmininkas), J.Martusevičius, K.Juškauskas, A.Žilinskas (ats.redaktorius)-V.:Mokslas, 1992 T. 2: Lietuvos valstybinė energetikos sistema, Lietuvos energetikų mokslo ir technikos d-ja
Lietuvos Energijos komiteto darbai Nr.Nr. 1, 2, 3, 4 1937m. 1938 m. 1939 m. 1940 m.
Pramonės ir prekybos departamento archyvas. Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Fondas 388, apyrašas 2a, byla 48.
Šiaulių apskrities savivaldybės archyvas. Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Fondas 862, apyrašas 1, byla 715.

 
Rimantas Lazdynas,
AB “Šiaulių energija” atstovas spaudai

« Atgal