Apie bendrovę Istorija

Istorija

AB “Šiaulių energija” istorija. Skaičiai ir faktai

2013.03.06

1922 m. pradžioje Šiaulių savivaldybės derybos su Amerikos Lietuvių prekybos akcine bendrove baigėsi koncesine sutartimi, kuria Bačiūnų Karpio dvare buvo įsipareigota pastatyti elektrinę. Tai buvo pirmoji didelė elektrinė tuometinėje Lietuvoje, nuo jos prasidėjo ir visos Lietuvos energetinės sistemos kūrimas.

Plačiau »

AB "Šiaulių energija" istorija

2008.08.08

Skirtingai nuo kitų Lietuvos energetikos įmonių, savo istorijos pradžią skaičiuojančių nuo vėlesnių datų, Bačiūnų elektrinė, pradėjusi tiekti elektros energiją 1923 m. rugpjūčio viduryje, Bačiūnų – Rėkyvos elektrinė, dvigubą pavadinimą gavusi 1941 m., pradėjus veikti naujai elektros gamybos jėgainei, Šiaulių šilumos tinklai, taip pavadinti pagrindiniu gamybos produktu tapus centralizuotai tiekiamai šilumai, “Lietuvos energijos” filialo teisėmis veikę Šiaulių šilumos tinklai, decentralizavus valdymą atskirtoji Specialios paskirties akcinė bendrovė “Šiaulių energija” ir dabartinė savivaldybės akcinė bendrovė “Šiaulių energija” – tai vis ta pati įmonė su tais pačiais, nuolat atnaujinamais įrengimais ir tinklais, tais pačiais žmonėmis, savo veiklą tęsiančiais savo mokinių, o kai kurie – ir savo vaikų bei vaikaičių darbu.

Plačiau »

Šiaulių elektrifikavimo pradžia

2008.12.02

Dar 1900 metais Ch.Frenkelio odų fabrike buvo įrengta 50 kW galios dinamomašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti ir suko du 16 ir12 AJ variklius. 1902 m teritorijos ir patalpų apšvietimui naudota 2 Voltos lanko ir apie 300 kaitrinių elektros lempučių. 1902 m. grafo V.Zubovo alaus daryklos, garo malūno ir ketaus liejyklos poreikiams Gubernijoje buvo sumontuota nedidelės galios elektros stotis, kurios gaminama energija buvo naudojama ne tik apšvietimui, bet ir gamyboje. Apšvietimui buvo panaudota 110 kaitrinių 16 žvakių lempų, todėl vakarais šis rajonas gražiai atrodydavo.

Plačiau »

Bačiūnų elektrinė

2008.12.02

Šiaulių miesto pramonei atsigaunant po I pasaulinio karo suirutės, savivaldybėje vėl buvo pradėta galvoti apie didesnės elektros jėgainės statybą. Kaip 1922 Nr.1 rašė žurnalas “Sietynas”, savivaldybė sudarė 20 metų sutartį su Amerikos Lietuvių prekybos akcine bendrove, kuri įsipareigojo “įtaisyti elektros gamyklą Bačiūnuose (prie Rekievos dvaro) ir iš ten duoti miestui šviesą ir Fordson”atstovėjėgą”. Ši bendrovė buvo JAV kompanijos “Ford Lietuvoje, savo veiklą 1920 m. pradėjusi Kaune. 1921 gruodžio pradžioje ji pastatė garažą ir degalinę “su dviem benzino kubilais virš žemės ir siurbliais” Maironio ir Kęstučio gatvių sankryžoje. Šiauliuose, antrame pagal dydį tuometinės Lietuvos mieste, bendrovė įsteigė savo skyrių, kuris taip pat iš pradžių domėjosi autotransporto plėtra. Tačiau skyriaus vadovui V.Mošinskiui susitikus su miesto valdžia, buvo pradėta galvoti apie elektrinės statybą.

Plačiau »

Rėkyvos elektrinė

2008.12.02

Lietuvos inžinierinės visuomenės ir jos aktyviausių narių- profesorių P.Juodelės, S.Kolupailos, A.Rimkos, inžinierių P.Drąsučio, L.Kaulakio, J.Vidmanto ir kitų iniciatyva buvo raginama prie Susisiekimo ministerijos įsteigti Energijos komitetą. Užsienio valstybių pavyzdžiu Lietuvoje 1936m. įsteigtas Energijos komitetas pradžioje buvo sudarytas iš 3 komisijų: Žemės turtams tirti komisijos, Energijos komisijos ir Ekonominės komisijos. Vėliau Energijos komisija buvo suskirstyta į 3 pakomisijus: Vandens jėgos, Šiluminės energijos ir Elektros energijos, kurie 1937 metais virto atskiromis komisijomis. Energijos komitetą sudarė 16 narių, atstovaujančių 6 ministerijoms, Lietuvos bankui, Prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Universitetui ir inžinierių visuomeninėms organizacijoms, ir 25 nariai - įvairių šakų specialistai.

Plačiau »

Okupacijų metais

2008.12.02

Lietuvą užėmus sovietinei armijai, 1940 m.liepos 25 d. įsteigtoje liaudies pramonės ministerijoje buvo įkurtas Elektros skyrius, kuris privalėjo tarybinės santvarkos pagrindais reorganizuoti nacionalizuotą elektros ir radijo pramonę. Iš keturių šio skyriaus darbuotojų trys užsiėmė energetikos ūkiu: tai skyriaus viršininkas P.Drąsutis, vyr. inžinierius A.Gruodis ir inžinierius J.Heleris. Skyrius pirmiausia turėjo nacionalizuoti visas viešojo naudojimo elektrines. Nacionalizuotoms įmonėms valdyti trijų specialistų, žinoma, nepakako, todėl 1940 m.spalio 10d. įsteigta Komunalinio ūkio komisariatui pavaldi Lietuvos TSR energijos valdyba, kurios valdytoju paskirtas inž. L.Šušys, vyr. inžinieriumi A.Gruodis, eksploatacijos skyriaus viršininku inž. J.Mačiūnas, technikos eksploatacijos sektoriaus vadovu inž. J.Heleris. Planavimo skyriaus viršininku dirbo inž. P.Drąsutis.

Plačiau »

Termofikacijos pradžia

2008.12.02

1950 m. pagal “Lenpromenergoprojekto” techninę dokumentaciją Rėkyvos elektrinėje buvo sumontuotas naujas 5200 kW generatorius, 1951 m. pastatytas naujas “Krasnyj kotelščik” gamyklos 35 t/h garo galios katilas ir 6000 kW AEG firmos turbina. 1952 m. pradėjo dirbti 5600 kVA pastotė, įjungta pirmoji 35 kV elektros perdavimo linija Rėkyva- Akmenė, kurios tiekiama energija naudojosi statomas Akmenės cemento kombinatas. Pačioje statybų pradžioje, 1947 m šiam būsimam Lietuvos statybų milžinui reikėjo 300 kW, po metų jau 3000 kW galios per mėnesį, o projektinis galingumas buvo apie 16 mln. kWh per metus. Todėl į Akmenę iš Vilniaus buvo perkeltas 3000 kW galios energetinis traukinys. Tik 1952 m., nutiesus 110 kV EPL Rėkyva - Akmenė ir pastačius 5600 kVA galingumo pastotę, Akmenės aprūpinimas energija pagerėjo. Šiaulių pastotėje vienas 800 kVA transformatorius buvo pakeistas nauju, 3200 kVA galios.

Plačiau »

Visa šilumos gamyba – į vienas rankas

2008.12.02

Spartus šalies energetinės sistemos vystymasis nulėmė tolesnę įmonės veiklą. Be to, didelę reikšmę turėjo ir naujų energijai imlių pramonės šakų atsiradimas Šiauliuose. 1958 m atidarytos “Vairo” dviračių ir Staklių gamyklos, 1961 m. pradėjo veikti Televizorių gamykla, 1963 m. Padangų remonto gamykla Rėkyvoje. Be šios įmonės Rėkyvoje pradedama statyti durpių briketų gamykla ir malūnas, kurioms reikėjo daug šiluminės energijos. Šioms įmonėms reikėjo daug darbo rankų, todėl buvo pradėta ištisų gyvenamųjų namų mikrorajonų statyba. Jeigu 1959 m Šiauliuose gyveno 59 722 gyventojai, tai po ketverių metų - jau 70 100.

Plačiau »

Nepriklausomybę atkūrus

2008.12.02

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir įsteigus Energetikos ministeriją, Šiaulių šilumos tinklai tapo Lietuvos valstybinės energetikos sistemos “Lietuvos energija” filialu. 1990 m. kovo 14 d. įvykusiuose įmonės kolektyvo rinkimuose įmonės direktoriumi buvo išrinktas Vytautas Milašius. Pasikeitė ir kiti įmonės vadovai. Tačiau naujai vadovybei netrukus teko ištverti labai sunkius išbandymus.

Plačiau »

Dabartis

2016.02.26

AB "Šiaulių energija" gamina ir centralizuotai tiekia šilumą Šiaulių miesto, Kuršėnų miesto ir aplinkinių gyvenviečių vartotojams. Bendrovės vartotojų yra 44109, t.sk. gyventojų – 43121. Vartotojų struktūra 2015 m. pagal šilumos suvartojimą: gyventojai  – 77,4 %, biudžetinės organizacijos – 12,7 %, kiti – 9,9 %.Bendrovės pagrindinis akcininkas – Šiaulių miesto savivaldybė (95,3 % akcijų), Šiaulių rajono savivaldybė turi 4,61 % akcijų, privatūs fiziniai asmenys – 0,09 % akcijų.

Šiuo metu AB „Šiaulių energija“ eksploatuoja 15 katilinių, iš kurių 13 yra pilnai automatizuotos bei viena termofikacinė elektrinė. Pietinė ir Tilvyčio katilinės dirba nuolat aptarnaujamos personalo.

Plačiau »